banner 928x800

Prezidente J. Ramos-Horta Fó Pose Ba Embaixadór Timor-Leste ba Xina no Filipina

Dili, 24 Outubru 2023, Prezidente Timor-Leste no estimadu Laureadu Nobel ba Pás, J. Ramos-Horta, lidera serimónia tomada de pose ba Sr. Loro Horta nu’udar Embaixadór Timor-Leste nian ba Repúblika Populár Xina no Sr. Marciano Octavio Garcia da Silva nu’udar Embaixadór Timor-Leste nian ba Repúblika Filipina. Eventu ne’e hala’o iha Palásiu Prezidensiál.

Embaixadór Loro Horta, diplomata ida-ne’ebé iha esperiénsia no distintu akademiku husi Timor-Leste, hahi’i ho karreira boot ida depois de serbí nu’udar Embaixadór Timor-Leste nian ba Cuba no nu’udar konselleiru iha Embaixada Timor-Leste nian iha Beijing. Ho esperiénsia akadémiku liu tinan 18 ne’ebé foka liu ba Xina, Embaixadór Horta hetan lisensiatura husi instituisaun prestijiozu sira inklui Eskola Estudu Internasionál S. Rajaratnam (RSIS) iha Universidade Teknolojia Nanyang Singapura, Universidade Defeza Nasionál Xina, Eskola Post Graduadu Navál Estadus Unidus Amérika,, Universidade Defeza Nasionál Amerikanu no Universidade Sydney. Nia ligasaun tempu naruk ho Xina liu kuaze dekada tolu, hah u kedas husi nia tempu rezidensia iha Macau ba periodu fulan tolu iha 1994.

Entretantu, Embaixadór Marciano Octavio Garcia da Silva dedika nia karreira profisionál no diplomátika liu dekada rua ba Ministeriu Negosius Estranjeirus no Kooperasaun Timor-Leste. Ninia servisu exepsionál inklui knaar importante ida nu’udar Diretór-Jerál ba Asuntus Integrasaun Rejionál no Pasífiku iha Ministeriu Negosius Estranjeirus no Kooperasaun Repúblika Demokrátika Timor-Leste husi 2010 to’o 2013. Aleinde ne’e, Embaixadór Da Silva serbí nu’udar Konselleiru Embaixada Timor-Leste nian ba Reinu Beljika no ba Uniaun Europeia iha Bruxelas. Depois ne’e, Nia asume papél Embaixadór Estraordináriu no Plenipotensiariu Timor-Leste nian ba Suisa no Monaco. Nia servisu ne’ebé distintu maka nia hala’o nia knaar nu’udar Reprezentante Permanente ba Nasoins Unidas no Organizasaun Internasionál sira seluk iha Jenebra husi 2013 to’o 2019.

Ligasaun istórika entre illa Timor no Xina, mai husi komérsiu ai-kameli antigu, antes misionáriu no esploradór portugés sira to’o mai iha sékulu XV. Embaixadór Loro Horta determinadu atu hametin liután relasaun bilaterál entre Timor-Leste no Repúblika Popular Xina, enfazia, ” Potensiál tomak ba relasaun Sino Timor nian ne’ebé sei dook husi materializasaun. Ha’u-nia prioridade prinsipál mak atu dada investimentu Xina nian ba Timor-Leste. Ita presiza investimentu ne’ebé kria empregu. Xina bele oferese oportunidade boot ba Timor-Leste. Relasaun forte ho Xina sei hamenus ita-nia dependénsia ba nasaun sira seluk no mós sei habelar ita-nia estratéjiku horizonte sira. ”

Bainhira asumi funsaun foun ne’e, Embaixadór Marciano afirma ho enfatikamente, “Hau dedika an ona hodi avansa relasaun entre Timor-Leste no Filipina. Ha’u sei ativamente buka área potensiál sira kooperasaun bilaterál nian ne’ebé aliña ho ita-nia objetivu dezenvolvimentu nasionál sira. Asegura moris-di’ak sidadaun Timor-Leste sira ne’ebé hela iha Filipina importante tebes, no promove interkambiu entre povu desempenha papél importante ida hodi hakle’an liután relasaun entre ita-nia nasaun sira. Liutan ida ne’e, ha’u sei ho konsiente no vigorosa defende kooperasaun rejionál bainhira ita la’o ba oin ba ita nia adesaun ba ASEAN.”

Embaixadór Loro Horta no Embaixadór Marciano Octavio Garcia da Silva sei formalmente aprezenta sira-nia kredensiál bainhira sira hahú sira-nia mandatu iha nasaun sira ne’ebé deside ona ba sira.

 TVET & MEDIA PR 

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *