Reportajen: Lidia Amaral, Madalena Reis
Tve-t, Segunda–Feira 22-01-2024 Dili – Primeiru-Ministru Kay Rala Xanana Gusmão hamutuk ho estrutura IX Governu Konstitisionál manifesta profundu pezar ba saudozu Ministru Justisa, Amândio de Sá Benevides, ne’ebé husik ona mundu tamba hetan atakasaun fuan loron 20 fulan Janeiru tinan 2024.
Hahú Sabadu to’o Segunda-feira (22/01), membru Governu da IX hamutuk ho funsionáriu, korpu diplomatiku, Setór privadu, Familia no entidade religioza sira lori ainfunan hodi manifesta sira nia domin no profunda pezar ba familia.
Ministru Justisa Amândio dé Sa Benevídes husik iis iha Hospitál Nasionál Guido Valadares (HNGV), Bidau, Díli, hafoin sofre atakasaun fuan iha Sala VIP Aeroportu Internasionál Prezidente Nicolau Lobato, Sábadu (20/01/2024).
Saudozu moris iha loron 16 Jullu 1964, iha suku Horai Ki’ik. Postu Administrativo Maubisse Munisipiu Ainaro. Remata nia lisensiatura iha Direitu Konstitusionál iha Universidade Nusa Cendana Kupang, Republika Indonézia, iha tinan 1990 fila fali ba Timor-Leste hodi servisu nu’udar advogadu privadu iha Dili, atividade profisionál ida ne’ebé nia hala’o husi tinan 1991 to’o 1993.
Iha loron 01 fulan jullu 2023 hetan konfiansa husi Primeiru-Ministru Kay Rala Xanana Gusmão no simu posse husi Prezidente Repúblika, José Rmaos-Horta nu’udar Ministru Justisa, IX Governu Konstitisionál.
Saudozu iha ninia peregrinasaun asumi kna’ar nu’udar funsionáriu públiku husi tinan 1993 to’o 1999. Durante períodu ida-ne’e, nia hala’o kursu oin-oin iha área administrasaun no jestaun publika.
Durante Administrasaun Tranzitoriu Nasoins Unidas nian (UNTAET), nia sai hanesan Prokuradór iha Ministeriu Publiku Timor-Leste nian dahuluk ida ne’ebé iha pozisaun iha Administrador Sérgio Vieira dé Mello nia oin, iha Fevereiru 2000.
Saudozu asumi mos kna’ar nu’udar Advogadu Jerál ba Krime Komún iha loron 16 fulan-outubru tinan 2001, hodi troka Longuinhos Monteiro, ne’ebé asume pozisaun nu’udar Prokurador Jerál.
Maski hetan nomeasaun durante períodu UNTAET, ho aprovasaun ba Dekretu-Lei no. 1/2002, iha rejime transferénsia sistema judisiáriu nian, nia nafatin iha pozisaun to’o 2005.
Iha tinan ne’ebé hanesan, nia remata ona kursu pos-graduasaun iha Estudu Anti-Korrupsaun iha fatin Universidade iha Hong Kong, Republika Popular Xina. Entre tinan 2004 no 2005 nia kaer pozisaun nu’udar Komisariu Komisaun Nasional Eleisaun (CNE).
Maktoban Amandio de Sá Benevides hakotu iss ho idade 60, husik hela nia kaben Lidia de Araujo no oan kiak na’in ha’at.
Primeiru Ministru Kayrala Xanana Gusmão ne’ebe akompaña husi Ministru Administrasaun Estetál (MAE) Tomás do Rosario Cabrál koordena ho saudozu nia kaben no familia sira hodi prepara ona semiteriu Bekusi hanesan fatin funebre saudozu Amandio de Sá Benevides ba deskansa ikus nian.














